Šia tema kalbamės su gydytoja Aiva Vaivariene, kuri birželio 9 d. Vilniuje vyksiančio „Vegfest LT“ vasaros festivalio metu skaitys pranešimą „Ar vaikai gali būti veganais, vegetarais ir žaliavalgiais“.
– Sparčiai plintant veganizmui, vis garsiau pasigirsta diskusijos apie veganišką vaikų mitybą. Svarbiausia pasaulyje sveikatos institucija – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad gerai subalansuota veganiška mityba yra tinkama visiems ir visais gyvenimo periodais: kūdikiams, vaikams, paaugliams, suaugusiesiems, besilaukiančioms ir maitinančioms moterims, senyvo amžiaus žmonėms, atletams ir t.t. Jai pritaria ir dauguma kitų organizacijų. Ką iš savo praktikos galėtumėte pasakyti apie veganiškai maitinamus vaikus? Kokia jų sveikata?
– Lietuvoje nėra gilių veganizmo tradicijų, tad patirties su tokiais žmonėmis, juolab vaikais - nedaug. Kiek dažniau tenka matyti vegetarų šeimų vaikus. Tose šeimose, kuriose laikomasi protingos, subalansuotos vegetarinės ir veganinės mitybos, vaikai auga sveiki.
Gaila, tačiau dažniausiai, praktiškai kasdien susiduriu su šeimomis, kuriose vaikai maitinanami greitu maistu, pusgaminiais. Dalis jų – ir vegetarai ar veganai. Gal ir negražiai, tačiau tokiais atvejais sakau, kad taip diskredituojamas vegetarizmo bei veganizmo vardas. Tokią mitybą reikėtų vadinti tikruoju vardu – šlamštvalgyste, o ne vegetarizmu ar veganizmu.
– Būna atvejų, kai tėvai renkasi augalinę mitybą vaikams dėl kokių nors sveikatos problemų, kai jokios kitos priemonės nepadeda. Ar yra pasitaikę tokių atvejų jūsų praktikoje? Kokie rezultatai?
– Tokie atvejai ypač reti, bet pasitaiko. Neseniai pas mane lankėsi mama, kuri mėnesį maitino vaiką veganiškai dėl alergijos, rezultatai buvo geri, vaikučio odos būklė ženkliai pagerėjo.
– Kada ir nuo ko patartumėte pradėti kūdikio primaitinimą? Kokius maisto produktus ir kokia tvarka palaipsniui įvesti?
– Vaikas vaikui nelygu, kiekvienas pats parodo savo gebėjimą ir pasiruošimą primaitinimui. Vienas pagrindinių rodiklių - dantukai. Prasikalęs pirmas dantukas yra ženklas, kad vaikas gali paragauti ko nors papildomai. Vaikų skoniai būna skirtingi, tačiau dažniausiai primaitinti pradedame vaisiais, uogomis – ypač jų sezono metu, arba daržovių tyrėmis.
Kūdikio maistas turi būti vienalytis, sutrintas, geriausiai – iš vienos sudedamosios dalies, nemaišytas. Jis nebūtinai turi būti termiškai apdorotas. Puikiai tinka ekologiški bananai ar obuoliai. Kuomet vaikas jau valgo daržoves, galima į mitybą įtraukti ir kruopas. Dar vėliau – ankštinius.
Atsiradus krūminiams dantukams, jau duodamas kramtomas maistas, visavalgiams – mėsa. Maistas jau mažiau sutrinamas, leidžiama vaikui pačiam susidoroti su didesniais gabaliukais.
– Koks turėtų būti vyresnio vaiko meniu? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Kokie produktai yra būtini norint užtikrinti gerą sveikatą ir imunitetą?
– Nuo metų ar kiek daugiau vaikai dažniausiai jau valgo beveik visus produktus, kuriuos vartoja šeimos nariai. Tik jų maistas turi būti labiau sutrintas, nors jau su kramtomais gabaliukais, be konservantų ir aštrių prieskonių, su kuo mažesniu druskos kiekiu. Imunitetui palaikyti svarbu gauti pakankamai vitaminų bei mineralų – valgyti ekologiškų, sezoniškų, šviežių vaisių bei daržovių, kruopų. Baltymų poreikis veganų šeimose tenkinamas ankštiniais, riešutais, sėklomis, augaliniu pienu, avokadais. Priminsiu – vaikams neduodami grybai.
– Gal galėtumėte įvardinti keletą augalinių produktų ir patiekalų pavyzdžių, kuo maitinti kūdikį visos dienos metu – kaip subalansuotos augalinės mitybos meniu pavyzdį?
– Labai paprasti patiekalai: kruopų košės, daržovių troškiniai arba sriubos su įvairiais ankštiniais – pupelėmis, lęšiais, avinžirniais ir kt., augalinis pienas, sėklų užtepai, vaisiai ir uogos – vasarą, daigintos sėklos – vasarą.
Nemėgstantys gaminti gali neįsitempti dėl sudėtingų patiekalų. Pakanka ryte išvirti kruopų košę. Ją paskaninti galima įvairiai: vaisiais, uogomis, džiovintais vaisiais, daržovėmis – šviežiomis ar troškintomis, riebalų poreikiui patenkinti galima pridėti kokybiško šaltai spausto aliejaus.
Pietums puikiai tinka troškiniai, tirštos sriubos su ankštiniais, pavakariams – augalinis pienas ar sėklų užtepai, avokadas su rugine duona ar nesaldžiais trapučiais. Vakare vėlgi galimos įvairios variacijos: kita košė, bulviniai gaminiai, sriubos, vyresniems vaikams – salotos, mišrainės su ankštiniais, jeigu jų nebuvo dieną.
– Žalias ir termiškai apdorotas maistas: kokiu santykiu? Sveikos ir subalansuotos augalinės mitybos skirtumai žiemos ir vasaros metu?
– Tai priklauso nuo sezono, galimybių: turi šeima savo sodą ar ne, bei nuo noro. Santykis gali būti labai įvairus – nuo 0 iki 100% žaliavalgystės. Norint išlaikyti didesnį žalio maisto kiekį, turėtų būti jau nemažas įdirbis: šeimos tradicijos, mokėjimas ruošti žalią maistą – daiginti, džiovinti, šaldyti, paruošti atsargas žiemai. Tačiau išsilaikyti valgant vien termiškai neapdorotą maistą žiemos periodu ganėtinai sudėtinga, ypač mieste be savo auginamų daržovių bei vaisių...
– Kokių papildomų sveikų gėrimų galima duoti kūdikiui arba vaikui?
– Vaikui, kaip ir bet kokiam kitam žmogui, sveikiausias gėrimas – vanduo.
Galima duoti nedaug ką tik išspaustų vaisių, daržovių sulčių. Kūdikiams jas reikia atskiesti. Tam tikrais atvejais tinka ir džiovintų vaisių nuoviras, pavyzdžiui, kai yra problemų dėl vidurių. Tinka ir namuose gamintas sėklų pienas: aguonų, kanapių, migdolų, lazdyno riešutų ir pan. - tai optimalus kalcio, magnio, omega-3 šaltinis.
– Kaip sveikai užkandžiauti tarp valgių? Ar duoti vaikams saldumynų?
– Užkandžiams puikiai tinka šviežios arba džiovintos, pjaustytos riekutėmis ar šiaudeliais daržovės, daigintos sėklos, riešutai, gyvo maisto sėklų duoniukai. Jeigu jie visada yra padėti ant stalo, vaikas pats pasirinks, ko jam labiausiai tuo metu reikia. Jo intuicija stipri, nesugadinta. Drąsiai galima ja kliautis.
Kaip saldumynas – švieži sezoniniai arba džiovinti vaisiai, uogos. Jie pakankamai saldūs, ir jeigu vaikas dar nėra cukraus ir miltų „narkomanas”, juos mielai valgo.
– Kaip įpratinti vaiką sveikai maitintis? Ir kaip išvengti supančių pagundų?
– Įpratinti galima tik vienu vieninteliu būdu – rodant pavyzdį šeimoje. Kitų būdų papraščiausiai neegzistuoja. Dėl pagundų, be abejo, jų visada yra. Prekybos centre matome ir alkoholį, ir cigaretes, tačiau jeigu tėvai jų neperka, nenaudoja, vaikui nekyla minčių jų reikalauti. Lygiai taip pat ir su nepageidaujamais maisto produktais, saldumynais. Be abejo, vaikas gali jų paragauti svečiuose, kolektyve, tačiau nuoseklios šeimos nuostatos formuoja jo pagrindus ir požiūrį ateityje.
– Kuo reikėtų maitinti kūdikį, jei mama dėl kokių nors priežasčių nemaitina savo pienu?
– Jeigu mama neturi pieno ar negali maitinti, būtų optimalu ieškoti mamos-donorės pieno arba maitinti specialiais mišiniais kūdikiams. Nuo 6-7 mėnesių jau galima primaitinti namuose gamintu augaliniu pienu. Ypač maistingi yra migdolų, lazdyno, kedrų riešutų.
– Kaip tinkamai veganiškai maitintis mamai nėštumo, taip pat ir žindymo laikotarpiais?
– Jokiu būdu nepatarsiu moterims pradėti maitintis vegetariškai ar veganiškai, kai jos laukiasi ar maitina vaiką. Pereiti nuo visavalgystės į veganinę mitybą reikia laiko. Tam būtinas tam tikras pasiruošimas ir tai neįvyksta per vieną dieną. Maitintis veganiškai laukiantis ar žindant gali tik moteris, turinti kelių metų stabilios veganizmo (ar žaliavalgystės) patirties, puikiai žinanti savo organizmą, jį stebinti, atlikusi visus tyrimus ir būdama tikra, kad toks mitybos būdas jai tinkamas.
Kaip ir kiekviena besilaukianti, taip ir mama veganė turi pasirūpinti, kad jos maiste būtų pakankami baltymų, maistas būtų kiek įmanoma ekologiškesnis, turtingesnis vitaminais, mineralais, biologiškai aktyviomis medžiagomis. Jeigu palyginsime visavalgių–šlamštavalgių ir sąmoningų veganų mitybą, pastaroji dažnai būna daug kokybiškesnė.
– Kaip dažnai ir kokius kraujo tyrimus reikėtų daryti vaikui? Žindančiai mamai? Į ką labiausiai atsižvelgti?
– Pagrindiniai ir būtinai reikalingi atlikti tyrimai (dar iki nėštumo ir paskui): bendras kraujo tyrimas, vitaminai B12 ir D, kalcis, geležis.
– Ką manote apie vitaminus ir papildus – reikalingi ar vengtini? Pavyzdžiui, vitaminas B12, D (kurių dažnai trūksta ir visavalgiams vaikams) ir pan.? Kaip gauti natūraliu būdu?
– Deja, su natūraliais būdais nėra taip paprasta. Vitaminų formavimuisi reikalinga sveika žarnyno mikroflora, o ją vaikas gali gauti tik iš sveikos mamos. Tad, manau, bus reikalingos kelios kartos sveikai besimaitinančių žmonių, kad susiformuotų stabilūs įpročiai ir sveika flora, kuri perduodama iš kartos į kartą. Turint galvoje visuotinį aplinkos užterštumą - tiek oro, tiek vandens, tiek dirvožemio - tikėtis B12 gauti iš prekybos centre perkamų daržovių – beviltiška. Tad vaganams ir ne tik šių papildų vartojimas yra praktiškai neišvengiamas.
Vitamino D natūraliai galime gauti iš saulės, tačiau jos Lietuvoje keletą paskutinių vasarų buvo labai mažai. Net ir nuvykus į pietus, išsitepus apsauginiu kremu nuo įdegio, vitamino D nebegausim. Tad lieka vartoti ir vitamino D papildus. Jų prekyboje jau yra ir veganiškų.
– Anot PSO, veganiška mityba - puiki prevencinė priemonė, siekiant išvengti „populiariųjų", daugiausia gyvybių nusinešančių šių dienų sveikatos problemų: širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir kt. Galbūt nuo mažų dienų įpratę maitintis augaliniu maistu, galėtume tų visų ligų išvengti? O paskui tuos įgūdžius perduoti ir ateinančioms kartoms?
– Veganinė mityba šiandien svarbi ne tiek dėl sveikatos, kiek dėl bendrų etinių, ekologinių faktorių. Jeigu mes visi būsime pakankamai sąmoningi ir suvoksime, jog visi bendrai turim tik vieną planetą, kurios resursai yra riboti, pradėsime mąstyti, esu tikra, kad gyvūninės kilmės produktų paklausa galėtų sumažėti dešimteriopai ar net šimteriopai.
Visiems pakaktų nebūtinai tapti veganais, bet bent jau sumažinti vartojamų gyvūninės kilmės produktų kiekį, kad būtų ilgiau išsaugoti gamtos resursai ateities kartoms.
