Vytautas Kašuba

Vytautas Kašuba nuėjo ilgą ir tikslingą kūrėjo kelią. Jis skaudžiai išgyveno Tėvynės netektį, patyrė išėjūno dalią, kurią suvokė kaip visuotiną XX a. civilizacijos plėtros pasekmę. Atsidūręs su šeima Niujorke, V. Kašuba sukūrė nemažai skulptūrų ansamblių, pritaikytų naujų modernių bažnyčių aplinkai, šiuolaikinėms erdvėms (Pranciškonų vienuolynui ir Šv. Augustino bažnyčiai), originalias šventųjų tekstų sienas Vatikano paviljonui Niujorko pasaulinėje parodoje (1964 m.) bei kitų monumentalių, archajiškos deformacijos įkvėptų skulptūrų („Pranašas“, 1966 m. , „Kalimas prie kryžiaus“, 1967 m.). Visą gyvenimą dailininkas išliko Lietuvos patriotas, sukūrė daug darbų istorijos tema, tarp jų - medalių ir paminklų projektų, iš kurių reikšmingiausias - 1996 m. Vilniuje pastatytas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui. V. Kašubos gulbės giesmė - jo sukurtos ir Lietuvos dailės muziejuje saugomos reljefų sienos „Būties kelionė I. Likimo erdvėse“ ir „Būties kelionė II. Svetimuose krantuose“. Šie kūriniai išaukštino skulptorių kaip vieną ryškiausių egzodo dailininkų, įkūnijusių lietuvių dailėje beveik neliestą išeivio, klajūno, tremtinio, keleivio tematiką, kurią plėtojo lietuvių poetai, susirūpinę individo egzistencija XX a. ir prabilę apie tautos lemties apmąstymus.