LB buvo vienas iš vos keturių centrinių bankų euro zonoje.

Bankų pelnai milijoniniai, o paslaugų kainos tik auga: paaiškėjo galimos to priežastys

Augant komercinių bankų pelnams, didėja ir paslaugų įkainiai. Tačiau Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad LB buvo vienas iš vos keturių centrinių bankų euro zonoje, kuris praėjusius metus baigė pelningai. LB pernai uždirbo 23,65 mln. eurų pelno bei į valstybės biudžetą pervedė daugiau nei 14 mln. eurų, o komercinių bankų pelnai šiais metais galėtų siekti ir milijardą eurų. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė ir Seimo narys Jonas Pinskus diskutavo dėl milijonus uždirbančių bankų tolesnio paslaugų branginimo bei aptarė galimas tokių veiksmų priežastis. Kodėl net esant tokiam pelnui bankai didina paslaugų įkainius? „Matyt, bankų elgseną apsprendžia keletas veiksnių. Mes jau matėme tam tikrų ženklų, kada prieš metus buvo ketinimai ir žmonės gavo pranešimus, kad keisis įkainiai, o tada tik atėjome į aktyviąją palūkanų didinimo fazę, kuri tik kilo, nebuvo sustojimo. Tuo metu Lietuvos bankas kaip reguliuotojui pavyko geranoriškai bendradarbiauti – tai yra komerciniai ryšiai ir niekas negali pasakyti, kokia bus paslaugos kaina“, – patikino M.Lingė. Tačiau nuostatos nėra įkaltos į akmenį, nes veikia konkurencijos dėsniai, o bankai turi parduoti paslaugas, tad galbūt todėl ir atsiranda pamąstymai, kad galbūt banko klientams reikėtų pasiskaičiuoti, ar tikrai nori viršyti grynųjų išsiėmimo ribą, taip sumokant daugiau pinigų nei anksčiau, arba naudotis VIP sale oro uoste ar papildomais siūlomais draudimais. Nors bankų metinis pelnas gali pasiekti milijardą eurų, M.Lingė įspėja, kad šis skaičius gali būti skambus, tačiau paveikslas turi ir kitą pusę, jei pažvelgtume į mokesčius. Bankams taikomas 5 proc. didesnis pelno mokestis – jei visi moka 15 proc., bankai moka 20 proc.

NEPRALEISK
Daugiau
Vokietijos bendrovė „Nokera Construction“ nutraukia stambaus investicinio projekto sutartį.

Vokietijos bendrovė Rudaminoje stabdo gamyklos statybas – ką Lietuvai reiškia prarasti milijonai?

Žiniasklaida praneša, kad Vokietijos tvarios statybos bendrovė „Nokera Construction“ nutraukia stambaus investicinio projekto sutartį su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Vilniaus rajone, Rudaminoje, į naujos gamyklos statybą nebeinvestuos 41,1 mln. eurų. Kaip skelbia portalas „Verslo žinios“, „Nokera Sourcing LT“ metinėje finansinėje ataskaitoje paskelbta, kad atsižvelgiant į geopolitinius iššūkius, 2022 m. rudenį gamyklos statybos darbai buvo sustabdyti ir planuojami pratęsti 2023 m. pavasarį. Tačiau praėjusiais metais projektas „Lightspeed“ sustabdytas. UAB „Nokera LT“ jau likvituota. Buvo planuota statyti 23 tūkst. kv. metrų ploto gamyklą, kurioje būtų gaminami vonios kambario ir virtuvės moduliai, skirti tvariems, klimatui neutraliems namams, statomiems iš išteklius tausojančios medienos, praneša žiniasklaida. Skaičiuojama, kad šiuo investiciniu projektu būtų sukurta 300 naujų darbo vietų. Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, reaguodamas į naujienas, patikino, kad išties labai gaila, kad Lietuva neteko tokio didelio projekto dėl prarasto kapitalo ir galimybių sukurti naujas darbo vietas. Nors įvardijamos geopolitinės rizikos, pašnekovas abejoja, jog tai – pagrindinė ir vienintelė priežastis. Gali būti, kad pasitraukimą lėmė kitos aplinkybės: „Dėl geopolitinės rizikos apgręžti apie 40 mln. eurų nėra labai rimtas argumentas“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.