Smiltė Plytnykaitė Tik lrytas.lt

R. Meilutytės rekordą atėmusi S. Plytnykaitė atsargiai prabilo apie buvusį skandalą: „Nežinojau, kad turiu nemažai priešų“

Vis ryškiau žibanti jaunoji Lietuvos plaukimo žvaigždutė Smiltė Plytnykaitė penktadienį Vilniuje atsiėmė dar vieną savo apdovanojimą – šįkart Europos jaunimo čempionės titulą bei šalies rekordininkės statusą turinti 16-metė mokinė Lietuvos sporto federacijų sąjungos rinkimuose išrinkta tarp 10 geriausiųjų 2023-iųjų jaunųjų sportininkų ir gavo auksinės žvaigždės ženklelį. Praėję metai S.Plytnykaitei buvo ne tik skambūs, tačiau ir derlingi apdovanojimais. Iš Nemenčinės kilusi plaukikė liepą Europos jaunimo plaukimo čempionato 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi finale distanciją įveikė per 55,31 sek. ir pasidabino aukso medaliu. Pasaulio jaunimo čempionate mūsiškė buvo dvylikta, tačiau šalies pirmenybėse Smiltė toje pačioje 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje nugvelbė Rūtai Meilutytei priklausiusį rekordą – 54,74 sek. Garsioji „Auksinė žuvelė“ šią distanciją buvo įveikusi per 54,94 sek. Maža to – tose pačiose pirmenybėse moterų 50 m plaukimo peteliške finale sostinės sporto centro auklėtinė finišavo per 27,22 sek. ir tik per stebuklą nepagerino nuo 2013 m. tebepriklausantį R.Meilutytei Lietuvos rekordą – 27.14 sek. Dabar S.Plytnykaitė rengiasi vasarą vyksiančiam Europos jaunimo čempionatui Vilniuje ir keliauti kitur niekur nežada. „Važiuoja tie, kas neturi sąlygų ar trenerių. Pas mane viskas gerai. Man gerai Vilniaus Lazdynų baseine, turiu gerą trenerį Kęstutį Steponavičių,“, – dėstė situaciją sportininkė, nors dar prieš kelis metus ji pati mąstė kitaip – dėl netikėtai sukurpto „skandalo“ mergina net svarstė trauktis iš plaukimo. 2022-ųjų liepos viduryje Lietuvos plaukimo federacijos vadovybė su tuometiniu prezidentu Tomu Kučinsku priešakyje netikėtai nutarė dėl galimų drausmės pažeidimų, buvusių per Europos jaunimo plaukimo čempionatą, pašalinti iš rinktinės sudėties S.Plytnykaitę. Toks visiškai nesuprantamas ir per griežtas sprendimas dėl vienos iš perspektyviausių šalies plaukikių sulaukė nemenkų kritikos strėlių, juolab, kad S.Plytnykaitė tuomet rengėsi vykti į Europos jaunimo festivalį slovakų Banska Bistycoje. Naujai išrinktas plaukimo federacijos vadovas, kadaise ir pats garsus Lietuvos plaukikas Saulius Binevičius, ėmėsi painioti Gordijaus mazgą. Jaunoji plaukikė buvo kaltinama neva rengtu vakarėliu su linksmybėmis pasibaigus čempionatui. Tačiau visą tai matęs rinktinės treneris net nebandė raminti komandos narius, o tik viską viešbutyje filmavo telefonu ir surengė prie kambario sienos neteisėtą savavališką tardymą. Po sprendimo išprašyti sportininkę iš rinktinės federacijos prezidentas S.Binevičius ėmėsi žingsnių taisyti padėtį ir per federacijos Vykdomojo komiteto posėdį panaikino suspendavimą bei įteikė kelialapį merginai sudalyvauti Europos jaunimo olimpiniame festivalyje.

NEPRALEISK
Daugiau
„Investuok Lietuvoje“ ekspertai pateikė rekomendacijas, kaip didinti tiesiogines investicijas Lietuvoje.

Politikus ragina nustoti kalbėti apie karo Lietuvoje grėsmę: užsieniečiai nebenori pas mus investuoti – renkasi kitas šalis

Nors nekilnojamojo turto (NT) rinkoje jau jaučiamas atsigavimas, investuotojų baimė dėl karo temdo šalies konkurencinę poziciją, tikina įvairių sričių ekspertai. Kad investuotojai dėl karo baimės, politikų retorikos ir kitų aplinkybių vis dažniau susilaiko nuo investicijų į Lietuvą, pastebi ir „Investuok Lietuvoje“ bei asociacijos „Investuotojų forumas“ atstovai.  Investuotojus atgraso ne viena priežastis „Karo baubas prieš pora mėnesių nuskambėjo gan grėsmingai, bet, manau, kad žmonės apsipranta. Kažkada mes buvome labai stipriai išsigandę pandemijos, tada raminau ir sakiau, kad viskas bus gerai. Dabar negaliu nuraminti, kad viskas bus gerai ir kad Lietuvoje nebus karo, bet tikiu, kad jo nebus. Nežinau, ar tie žodžiai nuramins tuos, kurie jo labai bijo“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Suvokiama, kad Rusija jau yra išvarginta ir Ukrainoje sukeltas karas nėra nei naudingas, nei pelningas. Tačiau sunku pasakyti, kada baigsis karas Ukrainoje, o lietuviai negali visą laiką gyventi baimėje. Verslininkas mano, kad politikai jau turėtų būti pasimokę iš savo klaidų ir nebesivadovauti retorika, kuria gyventojai gali išsigąsti. „Dabar dedama labai daug pastangų, kad nuramintų investuotojus, tiek Lietuvos žmones. Aš manau, kad tai pavyks padaryti, galbūt tam reikės dar ne vieno mėnesio, gal tam reikės pusmečio, bet aš tikiu, kad anksčiau ar vėliau. Mes negalima visą laiką gyventi baimėje, kad įvyks karas. Žmonės apsipranta su ta aplinka ir supranta, kad ji nėra tokia grėsminga“, – pabrėžė pašnekovas. A.Avulis sako besiremiantis Lenkijos pavyzdžiu. Pastebima, kad į šalį jau sugrįžta pinigai. „Visi išsigando, o dabar jau pradeda matyti, kad vis tik to blogiausio ir juodžiausio scenarijaus nebus“, – komentavo jis. Lietuvos pramoninkų konferedacijos vadovas Vidmantas Janulevičius taip pat išplatintame komentare dėstė, kad reikia ne tik džiaugtis JAV Atstovų rūmų priimta parama Rusijos užpultai Ukrainai, bet taip pat reikia sprendimų ir Lietuvoje. „Kai kuriuos sprendimus mums reikės priimti ir čia, Lietuvoje. Ir juos priimant mažiau kalbėti, o daugiau daryti, kaip visiems mums patarė Suomijos prezidentas. Beje, susitarimo paieškos taip pat yra darbas, ir labai sunkus. Turime galų gale susitarti, kaip stiprinsime Lietuvos gynybą bei visi kartu puoselėsime Lietuvos, kaip atsakingos, stiprios ir saugios šalies įvaizdį. Tam turime atsakingai padėti Ukrainai, stiprinti savo ekonomiką, didinti išlaidas saugumui“, – pažymėjo jis. V.Janulevičius primena Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio mintį, išsakytą interviu JAV televizijai: „Jei Ukraina pralaimės, Vladimiras Putinas užpuls Baltijos šalis, po to iškils grėsmė Lenkijai ir daliai Vokietijos“. Nors nėra žinoma, kiek tai galėtų tapti realybe, pasvarstymai viešojoje erdvėje keičia investuotojų nuotaikas. Taip pat reikia turėti omenyje ir Baltarusijos veiksmus, jau išbandžius Lietuvos pasirengimą migrantų atakoms. Jis primena, kad traukiantis globalioms rinkoms ir menkstant eksportui, įlieti pinigus į ekonomiką greitesnėms transformacijoms. „Ne kartą minėjau, kaip sunkiai ES ekonomikos skatintojai mokosi iš JAV ir pralaimi dotuojamai per visus kampus Kinijos ekonomikai. Rimtos stagnacijos akivaizdoje turime ieškoti išeičių: patys investuoti į gynybą, į gynybos pramonės vystymą čia, Lietuvoje, o ne tik pirkimus. Investicijos į gynybą atneš ne tik gamybą ir ne tik pinigus: tai atneš naujas kvalifikacijas, naujus įgūdžius ir technologijas“, – mano V.Janulevičius. Baimę galima paversti galimybe „Investuok Lietuvoje“ ekspertų parengta analizė rodo – konkurencingumu vis labiau nusileidžiame regiono lyderiams, o nesiėmus atitinkamų veiksmų ims strigti ir ekonomikos augimas. Tiesa, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) mažėja visame pasaulyje, tačiau Vidurio Rytų Europos regionas – istorinėse aukštumose, rodo tarptautinių analitikų duomenys.

R.Armaitis yra nukenksminęs daugybę minų. Tik lrytas.lt

Pragarą fronte Ukrainoje praėjęs lietuvis išminuotojas neatsistebi, kaip liko gyvas Specialiai lrytas.lt, Ukraina

Vienas iš ilgiausiai Ukrainoje kovojančių ir bene didžiausią autoritetą ten įgijęs Lietuvos karys 58-erių vilnietis Rimas Armaitis nusprendė fronte padaryti pertrauką – reikia gydytis traumas. „Diedu“ vadinamas R.Armaitis – vyriausias iš Ukrainoje kariaujančių trijų dešimčių lietuvių – palikti mūšio lauką nutarė po išsigelbėjimo per paskutinį susidūrimą su Rusijos pajėgomis. „Tai, kad iš tos užduoties grįžau gyvas, yra beveik stebuklas, nes baigiant darbą mus aptiko septyni priešo bepiločiai. Pasislėpėme apleistame pastate, bet mane lydėję žvalgai bijojo, jog pagal dronų nurodytas koordinates rusai apsups arba atskris bombos. Tad nutarėme rizikuoti ir vidurdienį atviru lauku pėsti patraukėme saviškių link virš galvų skrendant dronui. Tai prilygo savižudybei – sunku patikėti, kad grįžome gyvi“, – sakė R.Armaitis. Jis dėl dažnų ir įdomių įrašų „Facebook“ paskyroje tapo labiausiai žinomu lietuviu šiame kare – dauguma tautiečių savo buvimo Ukrainoje dėl įvairių priežasčių neviešina. Kadangi NATO bei ES šalys tiesioginiuose karo veiksmuose nedalyvauja ir Kijevui tiekia vien finansinę paramą bei ginkluotę, Lietuvos piliečiai į frontą vyksta asmenine iniciatyva ir savo lėšomis. Iš viso per dvejus metus Ukrainoje trumpesnį arba ilgesnį laiką kovojo apie šimtą lietuvių. Išvyko nedvejodamas Su R.Armaičiu susitikome per Kosto Kalinausko vardo baltarusių pulko nario laidotuves Kijeve. Po jų keletas lietuvių karių ir į Ukrainą paramą vežančių savanorių bei baltarusių prie laužo surengė simbolinį žuvusiojo paminėjimą. „Pulke visi žino ir gerbia „Diedą“, nes jis yra šimtaprocentis savo amato profesionalas, jo patarimai per mokymus labai vertingi. Be to, nuoširdus ir geraširdiškas žmogus, niekada neatsisakantis patarti, pakonsultuoti“, – prie laužo kalbėjo vienas iš Kosto Kalinausko pulko vadų, R.Armaitį pažįstantis beveik nuo pat jo atvykimo į Ukrainą pradžios. Kitas baltarusis karys pasakė: „Mūsų daliniui labai pasisekė, kad turime „Diedą“, nes jis, kiek girdėjau, vienas iš dešimties geriausių išminuotojų Ukrainos kariuomenėje, todėl jį ne kartą siekė pervilioti kiti daliniai“. Vilnietis netikėjo, kad Rusija ryšis plataus masto karui, bet 2022 m. vasario 24 d. okupantams įsiveržus, ėmė svarstyti, kaip galėtų padėti ukrainiečiams. „Žinojau, kad kare visada trūksta išminuotojų, ir pagalvojau, kad galiu būti instruktorius, perteikti savo patirtį. Perskaitęs, kad ten formuojamas atskiras baltarusių padalinys, susisiekiau su jų mobilizavimo centru Varšuvoje ir 2022 metų kovo 13-ąją išvykau. Žmona ir dukra labai neatkalbinėjo, nes žino, kad sugebu būti labai užsispyręs“, – pasakojo R.Armaitis. Pats tapo instruktoriumi Varėnos rajone užaugęs ir aštuonias klases baigęs R.Armaitis įgijo zootechniko specialybę Vilniaus Buivydiškių technikume. Grįžęs po tarnybos sovietų kariuomenėje vaikinas pamatė, kad kolūkiai nyksta, tad įsidarbino „Žalgirio“ staklių gamykloje, o kiek vėliau, ėmęs lankyti karatė treniruotes, nusprendė stoti į kuriamą policijos antiteroristinių operacijų rinktinę „Aras'“. Ten tapo išminuotojų grupės nariu, vyko į apmokymus JAV ir ES šalyse. Paskui R.Armaitis dešimtmetį buvo pasienio pareigūnas, kol sulaukęs 52-ejų iš tarnybos išėjo į pensiją ir ėmė dirbti techniku inžinieriumi „Hilton“ viešbutyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.