R.Armaitis yra nukenksminęs daugybę minų. Tik lrytas.lt

Pragarą fronte Ukrainoje praėjęs lietuvis išminuotojas neatsistebi, kaip liko gyvas Specialiai lrytas.lt, Ukraina

Vienas iš ilgiausiai Ukrainoje kovojančių ir bene didžiausią autoritetą ten įgijęs Lietuvos karys 58-erių vilnietis Rimas Armaitis nusprendė fronte padaryti pertrauką – reikia gydytis traumas. „Diedu“ vadinamas R.Armaitis – vyriausias iš Ukrainoje kariaujančių trijų dešimčių lietuvių – palikti mūšio lauką nutarė po išsigelbėjimo per paskutinį susidūrimą su Rusijos pajėgomis. „Tai, kad iš tos užduoties grįžau gyvas, yra beveik stebuklas, nes baigiant darbą mus aptiko septyni priešo bepiločiai. Pasislėpėme apleistame pastate, bet mane lydėję žvalgai bijojo, jog pagal dronų nurodytas koordinates rusai apsups arba atskris bombos. Tad nutarėme rizikuoti ir vidurdienį atviru lauku pėsti patraukėme saviškių link virš galvų skrendant dronui. Tai prilygo savižudybei – sunku patikėti, kad grįžome gyvi“, – sakė R.Armaitis. Jis dėl dažnų ir įdomių įrašų „Facebook“ paskyroje tapo labiausiai žinomu lietuviu šiame kare – dauguma tautiečių savo buvimo Ukrainoje dėl įvairių priežasčių neviešina. Kadangi NATO bei ES šalys tiesioginiuose karo veiksmuose nedalyvauja ir Kijevui tiekia vien finansinę paramą bei ginkluotę, Lietuvos piliečiai į frontą vyksta asmenine iniciatyva ir savo lėšomis. Iš viso per dvejus metus Ukrainoje trumpesnį arba ilgesnį laiką kovojo apie šimtą lietuvių. Išvyko nedvejodamas Su R.Armaičiu susitikome per Kosto Kalinausko vardo baltarusių pulko nario laidotuves Kijeve. Po jų keletas lietuvių karių ir į Ukrainą paramą vežančių savanorių bei baltarusių prie laužo surengė simbolinį žuvusiojo paminėjimą. „Pulke visi žino ir gerbia „Diedą“, nes jis yra šimtaprocentis savo amato profesionalas, jo patarimai per mokymus labai vertingi. Be to, nuoširdus ir geraširdiškas žmogus, niekada neatsisakantis patarti, pakonsultuoti“, – prie laužo kalbėjo vienas iš Kosto Kalinausko pulko vadų, R.Armaitį pažįstantis beveik nuo pat jo atvykimo į Ukrainą pradžios. Kitas baltarusis karys pasakė: „Mūsų daliniui labai pasisekė, kad turime „Diedą“, nes jis, kiek girdėjau, vienas iš dešimties geriausių išminuotojų Ukrainos kariuomenėje, todėl jį ne kartą siekė pervilioti kiti daliniai“. Vilnietis netikėjo, kad Rusija ryšis plataus masto karui, bet 2022 m. vasario 24 d. okupantams įsiveržus, ėmė svarstyti, kaip galėtų padėti ukrainiečiams. „Žinojau, kad kare visada trūksta išminuotojų, ir pagalvojau, kad galiu būti instruktorius, perteikti savo patirtį. Perskaitęs, kad ten formuojamas atskiras baltarusių padalinys, susisiekiau su jų mobilizavimo centru Varšuvoje ir 2022 metų kovo 13-ąją išvykau. Žmona ir dukra labai neatkalbinėjo, nes žino, kad sugebu būti labai užsispyręs“, – pasakojo R.Armaitis. Pats tapo instruktoriumi Varėnos rajone užaugęs ir aštuonias klases baigęs R.Armaitis įgijo zootechniko specialybę Vilniaus Buivydiškių technikume. Grįžęs po tarnybos sovietų kariuomenėje vaikinas pamatė, kad kolūkiai nyksta, tad įsidarbino „Žalgirio“ staklių gamykloje, o kiek vėliau, ėmęs lankyti karatė treniruotes, nusprendė stoti į kuriamą policijos antiteroristinių operacijų rinktinę „Aras'“. Ten tapo išminuotojų grupės nariu, vyko į apmokymus JAV ir ES šalyse. Paskui R.Armaitis dešimtmetį buvo pasienio pareigūnas, kol sulaukęs 52-ejų iš tarnybos išėjo į pensiją ir ėmė dirbti techniku inžinieriumi „Hilton“ viešbutyje.

NEPRALEISK
Daugiau
Palanga, kavinė, restoranas, padavėjai, darbuotojai.

Atvirai pasakė, kiek šiemet gali uždirbti šių profesijų atstovai: atlyginimai auga, bet rasti darbuotojus tampa vis sunkiau

Artėjant vasarai įvairių sričių verslininkai savo komandoms ieškos pastiprinimo – netrukus prasidės sezoninių darbų bumas. Visgi kai kurie ekspertai pastebi, jog surasti darbuotojus šiems darbams tampa vis sunkiau. Užimtumo tarnybos stebėsena rodo, kad apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos aktyviausiai darbuotojų ieško kovą-gegužę, statybos sektoriuje – kovą, žemės ūkio įmonės – kovą-balandį ir rugsėjį derliui nuimti, meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo sritys – balandį. „Darbdaviai dažniausiai jau kovą pradeda ieškoti traktorininkų, pagalbinių darbininkų, nekvalifikuotų mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio bei nekvalifikuotų augalininkystės, gyvulininkystės ūkio darbininkų, grybų rinkėjų, miškų ūkio darbininkų, nekvalifikuotų melžėjų, mechanizatorių, miško medelyno darbininkų“, – teigė Užimtumo tarnybo atstovė spaudai Milda Jankauskienė. Anot Užimtumo tarnybos atstovės, paklausiausių profesijų darbuotojų tendencijos įvairiuose sektoriuose turėtų išlikti tos pačios kaip ir pernai, pavyzdžiui, statybose bus ieškoma plataus profilio statybininkų, elektrikų, elektromonterių, pagalbinių darbininkų, nekvalifikuotų statybos darbininkų, kelių remontininkų, betonuotojų, kelininkų, apdailininkų ir suvirintojų. Aptanavimo srities atstovai labiausiai ieškos virėjų, padavėjų, virtuvės darbininkų, barmenų – padavėjų, virėjo padėjėjų (išskyrus namų virtuvę), kepėjų, indų plovėjų (rankomis), valytojų, greitojo maisto ruošimo darbuotojų. Sezoninų darbų pasiūlymų bumo tikėtina sulaukti įpusėjus pavasariui, o savo komandas darbdaviai dažniausiai pilnai sukomplektuoja iki gegužės vidurio.

Mindaugas Venckaitis.

Brolių pėdomis sekantis M. Venckaitis atskleidė kitą savo pusę – galvoja ne tik apie sportininko karjerą

Šeši sūnūs ir keturios dukterys. Tiek atžalų užaugino Tauragės pakraštyje gyvenantys Genutė ir Steponas Venckaičiai. Tokių gausių šeimų Lietuvoje nėra daug. Bet ši vienintelė, kurioje net trys vaikai pakilo į olimpines aukštumas. Tiesa, kol kas olimpinių žaidynių skonio paragavo tik du vyriausieji Venckaičių sūnūs – 2008 m. Pekine rungėsi Valdemaras (14 vieta), o 2012 m. Londone (7) ir 2016 m. Rio de Žaneire (11) – Edgaras. Trečiuoju olimpiečiu Paryžiuje turėtų tapti jauniausiasis šeimos narys Mindaugas. Didžiulis simbolinis kelialapis į Paryžiaus olimpines žaidynes 22 metų M.Venckaičiui buvo įteiktas balandžio 5 d. sausakimšoje Baku Nacionalinėje gimnastikos arenoje, kur vyko olimpinių žaidynių Europos atrankos turnyras. Graikų-romėnų, laisvųjų ir moterų imtynių varžybose kiekvienai iš šešių svorio kategorijų Azerbaidžane buvo skirta tik po du olimpinius bilietus. Lemiamoje graikų-romėnų imtynių svorio kategorijos iki 97 kg dvikovoje lietuvis įveikė Serbijai atstovaujantį Michailą Kadžają. Kitas šios kategorijos olimpinis bilietas atiteko kartvelui Robertui Kobliašviliui, taip pat laimėjusiam visas tris akistatas. Oficialiai kelialapis skiriamas šaliai, bet įprasta, kad atitenka būtent tam, kuris jį iškovojo. Kol kas M.Venckaitis, savo svorio kategorijos pasaulio reitinge užimantis septintąją vietą, yra vienintelis Lietuvos imtynininkas, laimėjęs bilietą į Paryžiaus žaidynes. Nors vilčių dar neprarado ir kiti šalies rinktinės nariai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.