Per ketverius šio Seimo kadencijos metus privačių mokyklų finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų išaugo daugiau nei dvigubai, kasmet nuosekliai didėja ir nevalstybinėse ugdymo įstaigose besimokančių vaikų skaičius, rodo Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenys.

Per pastaruosius kelerius metus – valdžios malonė privačioms mokykloms: kodėl jų finansavimas padvigubėjo?

Per ketverius šio Seimo kadencijos metus privačių mokyklų finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų išaugo daugiau nei dvigubai, kasmet nuosekliai didėja ir nevalstybinėse ugdymo įstaigose besimokančių vaikų skaičius, rodo Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenys. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai atkreipia dėmesį, kad toks šuolis įvyko dėl objektyvių priežasčių, privataus švietimo sektoriaus plėtimasis erzina ir dalį visuomenės, ir pačius politikus, jau kurį laiką kalbančius apie neva vykstančią šalies švietimo privatizaciją. Savo ruožtu švietimo ekspertas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas situacijos dramatizuoti nelinkęs – jis tikina, kad privačios mokyklos iš esmės yra tik didmiesčių tendencija, tačiau, kaip pastebi specialistas, net ir sumokėti didžiuliai pinigai nebūtinai visada atneš geresnę ugdymo kokybę. Skaičiai – iškalbingi Valstybė pinigus privačioms mokykloms skiria tik už mokinio krepšelį. Kaip rodo NŠA pateikti duomenys, 2019 metais nevalstybinėse šalies mokyklose mokėsi 15 434 mokiniai, joms buvo skirtas 25,3 mln. eurų siekiantis finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų. 2020-aisiais situacija pradėjo keistis – nors per metus vaikų privačiose mokyklose padidėjo kiek daugiau nei tūkstančiu, šioms mokykloms valstybė skyrė jau 31,3 mln. eurų. 2021 metais privačiose mokyklose mokėsi 18 503 vaikai, tokioms mokykloms skirtas 39,1 mln. eurų siekiantis valstybės finansavimas. O štai 2022 metais, kai į privačias mokyklas ėjo jau kiek daugiau nei 20 tūkst. mokinių, šioms mokykloms valstybė skyrė 51,7 mln. eurų siekiantį finansavimą.

NEPRALEISK
Daugiau
 Kremliaus režimo tinkle mato pavojingą veikėją: „Šalia šio vanago net V. Putinas atrodo kaip balandis“. V. Putinas ir N. Patruševas.S. Lavrovas, S. Šoigu ir N. Patruševas.

Kremliaus režimo tinkle mato pavojingą veikėją: „Šalia šio vanago net V. Putinas atrodo kaip balandis“

Lemtingą vasario mėnesį, kai Rusijos lyderis Vladimiras Putinas surengė paskutinį Saugumo tarybos posėdį prieš plataus masto invaziją į Ukrainą, salėje sėdėjo ir vienas ištikimiausių Kremliaus šeimininko bendražygių. Įtakingas Rusijos politikas tvirtino, kad JAV siekia sužlugdyti Rusiją ir specialiai kuria įtampas Rytų Ukrainoje. „Mūsų užduotis – ginti savo šalies teritorinį vientisumą ir apginti jos suverenitetą“, – lemtingą vakarą tvirtino buvęs FSB vadas ir Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, eilinį kartą pažerdamas kritikos Vakarams. Rusas niekada nevengia priešinančių pasisakymų, tvirtindamas, neva Rusija susiduria su klastingu anglosaksų sąmokslu, kuriuo siekiama nuversti režimą ir net sugriauti Rusijos Federaciją. Iš tiesų, pirmaisiais karo mėnesiais V. Putinas atrodė pasimetęs – piktas, atsargus ir beveik išnykęs iš viešumos, tuo tarpu N. Patruševas ėmėsi iniciatyvos – aršiai teisino invaziją ir propagavo Rusijos karo tikslus, rašo „The Washington Post“. Keliuose interviu Rusijos laikraščiams jis prognozavo, kad Europa žlugs dėl pasaulinės maisto ir pabėgėlių krizės, o Ukraina suskils į kelias valstybes. Jis ragino atgaivinti „istorines tradicijas“ Rusijos švietimo sistemoje, kad būtų sukurti „tikri patriotai“, siūlė ekonomines reformas Rusijoje. Anot „The Spectator“, įsibėgėjant V. Putino konfrontacijai su Vakarais, N. Patruševas įgijo didesnę galią režimo aparate. Be to, sumažėjo atotrūkis tarp jo asmeninių pažiūrų ir vykdomos valstybės politikos. Rusas vis dažniau vadinamas V. Putino dešiniąją ranka ir įvardijamas kaip galimas Rusijos diktatoriaus pakaitalas ir jo „piktoji dvasia“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.