Branduolinė katastrofa itin modernia tuo metu laikytą Černobylio atominę elektrinę per kelias akimirkas pavertė pulsuojančiu radioaktyviu Europos pūliniu, kuris sukėlė šimtų tūkstančių žmonių mirtį ir ligas, padarė sunkiai atitaisomą žalą aplinkai.

Po katastrofos į Černobylį išsiųstas lietuvis: mirtis buvo nuolatinė mūsų palydovė – ir ne tik dėl radiacijos Atsukam laiką

Černobylio atominėje elektrinėje lygiai prieš 38 metus įvyko katastrofa, kurios randai žmonijai liko iki šiol. Vis pasigirsta kraupių, bet tiesą atskleidžiančių pasakojimų apie branduolinės nelaimės atomazgą. 1986 metų balandžio 26-oji, 1 valanda 23 minutės 47 sekundės. Tą akimirką į žmonijos atmintį, nuvargintą ir džiugių, ir tragiškų datų, atėjo iki tol nežinomas grėsmingas žodis – Černobylis. Černobylio katastrofa savo reikšme gerokai pakeitė pasaulį. Ji ne be reikalo vadinama didžiausia ir grėsmingiausia žmonijos ateičiai, o ir dabarčiai praėjusio amžiaus technogenine katastrofa. Įvyko su trenksmais Per vieną akimirką Černobylio atominės elektrinės ketvirtajame energetiniame bloke ištrūkusi nevaldoma branduolinė jėga suplėšė šimtus tonų sveriančią bekorpusinio branduolinio reaktoriaus RBMK-1000 konstrukciją. Šis reaktorius iki tol Sovietų Sąjungoje laikytas pačiu ekonomiškiausiu, saugiausiu aplinkai ir žmonėms. Galinga jėga nubloškė nuo reaktoriaus biologinę apsaugą – apie 2 tūkstančius tonų sveriančią švininę plytą, sutrupino gelžbetoninę šachtą ir išblaškė po atominės elektrinės teritoriją apie 1,7 tūkst. tonų mirtinai radioaktyvaus grafito, kuriuo užpildomi tokio tipo reaktoriai. Nesuvokiančių, kas atsitiko, elektrinės specialistų skuboti veiksmai padarė dar daugiau žalos: ant sugriautos reaktoriaus aktyviosios zonos piltas vanduo, pavirtęs dujomis, išnešiojo radioaktyviąsias medžiagas faktiškai po visą Europą. Jų išlėkė šimtai tonų. Įkalinti po paskubomis sukonstruota laikina slėptuve, vadinta sarkofagu, pavyko tiktai dalį radioaktyviųjų medžiagų – apie 200 tonų. Žmonėms ir gamtai pavojingi radionuklidai, tokie kaip cezis-137, stroncis-90, plutonis-241, nuklojo aplinkinius rajonus ir pasiekė Lenkiją, Skandinaviją, Baltijos šalis, Pietų Vokietiją, Šiaurės Prancūziją, Angliją, Italiją Pats žalingiausias radionuklidas buvo radioaktyvusis jodas-131, bet per 8 dienas po avarijos jis suskilo ir tapo nebepavojingas. Tad tie, kurie sužinojo apie katastrofą po poros savaičių ir puolė į vaistines pirkti jodo tirpalo ar tablečių, jau tik kenkė savo sveikatai.

NEPRALEISK
Daugiau

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.