Branduolinė katastrofa itin modernia tuo metu laikytą Černobylio atominę elektrinę per kelias akimirkas pavertė pulsuojančiu radioaktyviu Europos pūliniu, kuris sukėlė šimtų tūkstančių žmonių mirtį ir ligas, padarė sunkiai atitaisomą žalą aplinkai.

Po katastrofos į Černobylį išsiųstas lietuvis: mirtis buvo nuolatinė mūsų palydovė – ir ne tik dėl radiacijos Atsukam laiką

Černobylio atominėje elektrinėje lygiai prieš 38 metus įvyko katastrofa, kurios randai žmonijai liko iki šiol. Vis pasigirsta kraupių, bet tiesą atskleidžiančių pasakojimų apie branduolinės nelaimės atomazgą. 1986 metų balandžio 26-oji, 1 valanda 23 minutės 47 sekundės. Tą akimirką į žmonijos atmintį, nuvargintą ir džiugių, ir tragiškų datų, atėjo iki tol nežinomas grėsmingas žodis – Černobylis. Černobylio katastrofa savo reikšme gerokai pakeitė pasaulį. Ji ne be reikalo vadinama didžiausia ir grėsmingiausia žmonijos ateičiai, o ir dabarčiai praėjusio amžiaus technogenine katastrofa. Įvyko su trenksmais Per vieną akimirką Černobylio atominės elektrinės ketvirtajame energetiniame bloke ištrūkusi nevaldoma branduolinė jėga suplėšė šimtus tonų sveriančią bekorpusinio branduolinio reaktoriaus RBMK-1000 konstrukciją. Šis reaktorius iki tol Sovietų Sąjungoje laikytas pačiu ekonomiškiausiu, saugiausiu aplinkai ir žmonėms. Galinga jėga nubloškė nuo reaktoriaus biologinę apsaugą – apie 2 tūkstančius tonų sveriančią švininę plytą, sutrupino gelžbetoninę šachtą ir išblaškė po atominės elektrinės teritoriją apie 1,7 tūkst. tonų mirtinai radioaktyvaus grafito, kuriuo užpildomi tokio tipo reaktoriai. Nesuvokiančių, kas atsitiko, elektrinės specialistų skuboti veiksmai padarė dar daugiau žalos: ant sugriautos reaktoriaus aktyviosios zonos piltas vanduo, pavirtęs dujomis, išnešiojo radioaktyviąsias medžiagas faktiškai po visą Europą. Jų išlėkė šimtai tonų. Įkalinti po paskubomis sukonstruota laikina slėptuve, vadinta sarkofagu, pavyko tiktai dalį radioaktyviųjų medžiagų – apie 200 tonų. Žmonėms ir gamtai pavojingi radionuklidai, tokie kaip cezis-137, stroncis-90, plutonis-241, nuklojo aplinkinius rajonus ir pasiekė Lenkiją, Skandinaviją, Baltijos šalis, Pietų Vokietiją, Šiaurės Prancūziją, Angliją, Italiją Pats žalingiausias radionuklidas buvo radioaktyvusis jodas-131, bet per 8 dienas po avarijos jis suskilo ir tapo nebepavojingas. Tad tie, kurie sužinojo apie katastrofą po poros savaičių ir puolė į vaistines pirkti jodo tirpalo ar tablečių, jau tik kenkė savo sveikatai.

Smiltė Plytnykaitė Tik lrytas.lt

R. Meilutytės rekordą atėmusi S. Plytnykaitė atsargiai prabilo apie buvusį skandalą: „Nežinojau, kad turiu nemažai priešų“

Vis ryškiau žibanti jaunoji Lietuvos plaukimo žvaigždutė Smiltė Plytnykaitė penktadienį Vilniuje atsiėmė dar vieną savo apdovanojimą – šįkart Europos jaunimo čempionės titulą bei šalies rekordininkės statusą turinti 16-metė mokinė Lietuvos sporto federacijų sąjungos rinkimuose išrinkta tarp 10 geriausiųjų 2023-iųjų jaunųjų sportininkų ir gavo auksinės žvaigždės ženklelį. Praėję metai S.Plytnykaitei buvo ne tik skambūs, tačiau ir derlingi apdovanojimais. Iš Nemenčinės kilusi plaukikė liepą Europos jaunimo plaukimo čempionato 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi finale distanciją įveikė per 55,31 sek. ir pasidabino aukso medaliu. Pasaulio jaunimo čempionate mūsiškė buvo dvylikta, tačiau šalies pirmenybėse Smiltė toje pačioje 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje nugvelbė Rūtai Meilutytei priklausiusį rekordą – 54,74 sek. Garsioji „Auksinė žuvelė“ šią distanciją buvo įveikusi per 54,94 sek. Maža to – tose pačiose pirmenybėse moterų 50 m plaukimo peteliške finale sostinės sporto centro auklėtinė finišavo per 27,22 sek. ir tik per stebuklą nepagerino nuo 2013 m. tebepriklausantį R.Meilutytei Lietuvos rekordą – 27.14 sek. Dabar S.Plytnykaitė rengiasi vasarą vyksiančiam Europos jaunimo čempionatui Vilniuje ir keliauti kitur niekur nežada. „Važiuoja tie, kas neturi sąlygų ar trenerių. Pas mane viskas gerai. Man gerai Vilniaus Lazdynų baseine, turiu gerą trenerį Kęstutį Steponavičių,“, – dėstė situaciją sportininkė, nors dar prieš kelis metus ji pati mąstė kitaip – dėl netikėtai sukurpto „skandalo“ mergina net svarstė trauktis iš plaukimo. 2022-ųjų liepos viduryje Lietuvos plaukimo federacijos vadovybė su tuometiniu prezidentu Tomu Kučinsku priešakyje netikėtai nutarė dėl galimų drausmės pažeidimų, buvusių per Europos jaunimo plaukimo čempionatą, pašalinti iš rinktinės sudėties S.Plytnykaitę. Toks visiškai nesuprantamas ir per griežtas sprendimas dėl vienos iš perspektyviausių šalies plaukikių sulaukė nemenkų kritikos strėlių, juolab, kad S.Plytnykaitė tuomet rengėsi vykti į Europos jaunimo festivalį slovakų Banska Bistycoje. Naujai išrinktas plaukimo federacijos vadovas, kadaise ir pats garsus Lietuvos plaukikas Saulius Binevičius, ėmėsi painioti Gordijaus mazgą. Jaunoji plaukikė buvo kaltinama neva rengtu vakarėliu su linksmybėmis pasibaigus čempionatui. Tačiau visą tai matęs rinktinės treneris net nebandė raminti komandos narius, o tik viską viešbutyje filmavo telefonu ir surengė prie kambario sienos neteisėtą savavališką tardymą. Po sprendimo išprašyti sportininkę iš rinktinės federacijos prezidentas S.Binevičius ėmėsi žingsnių taisyti padėtį ir per federacijos Vykdomojo komiteto posėdį panaikino suspendavimą bei įteikė kelialapį merginai sudalyvauti Europos jaunimo olimpiniame festivalyje.

NEPRALEISK
Daugiau

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.