Laurynas Kasčiūnas.Laurynas Kasčiūnas.Laurynas Kasčiūnas. Interviu

Mėnuo krašto apsaugos ministro poste: ką L. Kasčiūnas rado, perėmęs ministerijos vairą

„Ar atsimenate mano skyrimo savaitę? Ar kada buvo toks ideologinis susikirtimas skiriant ministrą? Buvo nevyriausybinių organizacijų raštai, raštai į užsienio šalis, buvo pripilta daug melo. (...) Bet aš net ir viso tokio spaudimo nevadinau psichologine operacija. Patikėkite, nebuvo lengva, bet aš atlaikiau“, – praėjus lygiai mėnesiui po priesaikos Seime interviu naujienų portalui  lrytas.lt  kalbėjo naujasis krašto apsaugos ministras, konservatorius Laurynas Kasčiūnas. Interviu metu L.Kasčiūnas papasakojo, kaip po netikėtos žinios apie vadovybės pokyčius jį sutiko Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbuotojai, ką teko pamatyti, perėmus ministerijos vairą, ir kodėl buvusio ministro Arvydo Anušausko pareiškimus po atsistatydinimo vadina silpnumo požymiu. – Lygiai mėnesį esate krašto apsaugos ministro poste. Ką pamatėte, perėmęs ministerijos vairą? – Aktyvią ir energingą komandą, ir ministeriją, nusiteikusią kurti Lietuvos saugumo ir gynybos architektūrą. Tikrai, man atrodo, mes iš pusės žodžio supratome, ko siekiame. Aišku, tai ir tęstinumo dalykai, bet kartu ir tam tikri mano prioritetai, su kuriais atėjau, buvo priimti labai labai pozityviai. Labai džiaugiuosi, kad pirmiausiai išpildžiau pažadą, kurį daviau dar skyrimo metu dėl komendantūrų starto. Atradau energingų žmonių komandą, su kuria dabar judame į priekį. – Visgi, patiems ministerijos darbuotojams šie pokyčiai buvo netikėti. Dalį darbuotojų į ministeriją turbūt atsivedė buvęs ministras. – Daug valstybės tarnautojų ir politinės komandos narių ministerijoje, kurie dirbo ir prie gerbiamo A.Anušausko, aš labai gerai pažįstu. Tai buvo TSPMI auklėtiniai arba mano kolegos, mano studijų laikų kolegos, metais jaunesni ar vyresni mano kursiokai, mano studentai. Yra daug tokių, kurie net pas mane bakalauro ar magistro darbus rašė, o dabar yra raktinėse pozicijose. Mano dėstytojai. Tą bendruomenę aš gerai pažįstu. Kai kurie, dar man dirbant NSGK ir atliekant parlamentinę kontrolę (kuri buvo kontrolė tikrąja to žodžio prasme, su pasiūlymais, tam tikros politikos formavimu), kurie tuo metu atsimušinėjo nuo mūsų parlamentinės kontrolės smūgių, užsitarnavo mano pagarbą, nes jie daro, bando, argumentuoja, ieško. Dėl to man nebuvo sunku apsispręsti dėl kai kurių viceministrų, nes žinau, kad jie užgrūdinti, kad laiko smūgį, laiko tempą ir nori dirbti bei judėti į priekį, kai to reikia. (...) Turėjau šiokio tokio nuogąstavimo, kad treji su puse metų intensyvios parlamentinės kontrolės galėtų kurti kažkokį atoveiksmį mano siūlymams, bet visiškai su tuo nesusidūriau, greičiau atvirkščiai – esu labai pozityviai nustebęs ir visai komandai labai dėkingas. (...) – Buvęs ministras, prieš išeidamas, dar numetė bombą apie korupciją. Ar teko su ministerijos darbuotojais apie tai pasikalbėti ir kaip jie patys apie tai išgirdę reagavo? – Su šiuo pareiškimu ir buvo daugiausiai šoko daug kam, nes tai buvo šešėlio metimas visai sistemai. Matyt, jie tikrai to nenusipelnė. Aš pats buvau STT, ir pagal tai, kokius man klausimus teko atsakyti, supratau, kad tai yra kultūriniai skirtumai arba kultūrinis disonansas. Situacija tokia, kad vienas potencialus investuotojas beldžiasi į KAM duris, o jam atsako, kad mes su tavimi nesusitiksime. Jis visur kitur ieško, kodėl taip yra, o kai kam atrodo, to meto sistemos žmonėms, kad čia jau yra blogai. Manau, kad yra atvirkščiai. Matau, kad požiūris pasikeitė iš esmės, atsiranda suvokimas, kad gynybos pramonė, tokie investuotojai, kaip „Rheinmetall“, ateina su gamyba, ir mūsų gynybos pramonė yra integrali mūsų saugumo ir gynybos politikos dalis. Turi turėti kuo daugiau gamybos čia, turi turėti kuo mažiau priklausomybės nuo tiekimo grandinių. Tai fundamentalūs dalykai, kurie yra seniai išmokti kitose šalyse.

​Nerimas, kad infliacijos ir palūkanų normaų šuolis gali sukelti pasaulio ekonomikos nuosmukį, kol kas netapo realybe.

Lietuvos situacija – kone geriausia Europos Sąjungoje: „Reikia truputį mažiau verkti“

​Nerimas, kad infliacijos ir palūkanų normų šuolis gali sukelti pasaulio ekonomikos nuosmukį, kol kas netapo realybe. „Swedbank“ ekonomikos apžvalgoje – Lietuvos ekonomikos atsigavimo atgarsiai. Kovą metinė infliacija Lietuvoje nukrito iki nulio, o prekių kainos esą buvo beveik pustrečio procento mažesnės nei prieš metus. Prognozuojama, kad šiemet šalies ekonomikos augimas bus bene sparčiausias Baltijos šalyse. Daugėja gerų naujienų, sako „Swedbank“ ekonomistai. Šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų padidėti 1,8 proc. – ekonomikos augimas esą bus sparčiausias Baltijos šalyse. Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tiek gyventojai, tiek įmonės infliacijos ir palūkanų normų šuolį išgyveno kone geriausiai Europos Sąjungoje (ES), o gyventojų lūkesčiai yra aukšto lygmens. „Šiuo metu infliacija Lietuvoje yra mažiausia ES, tuo pačiu metu vidutinio darbo užmokesčio augimas išlieka vienas iš sparčiausių ES. Šių metų darbo užmokesčio augimo prognozę padidinome iki 9,2 proc. Perkamosios galios augimas yra taip pat didžiausias ES, atsižvelgiant į tai, kaip didėja kainos ir atlyginimai“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė N.Mačiulis. Vieni kalbinti gyventojai teigia pastebintys, kad ekonominė padėtis mūsų šalyje gerėja, kiti to teigti neskuba. „Nežinau, iš kur jie paima tuos žodžius, kad gerėja. Man negerėja. Atlyginimas toks pats, o kainos didėja“, – sakė vienas vilnietis. „Atlyginimai didėja, gal ir kainos didėja, bet procentiškai žmogui lieka šiek tiek daugiau“, – sakė dar viena praeivė. „Kainos visada kyla, bet kažkaip prisitaikom. Ir atlyginimai kyla, tai kažkokio didžiulio skirtumo nejaučiame gyvenimo kokybėje“, – antrino jai kita. „Kada nueini į kokį prekybos centrą, atrodo, kad visi labai gerai gyvena. Man atrodo, kad reikia truputį mažiau verkti“, – rėžė senjorė.

NEPRALEISK
Daugiau

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.