Laurynas Kasčiūnas.Laurynas Kasčiūnas.Laurynas Kasčiūnas. Interviu

Mėnuo krašto apsaugos ministro poste: ką L. Kasčiūnas rado, perėmęs ministerijos vairą

„Ar atsimenate mano skyrimo savaitę? Ar kada buvo toks ideologinis susikirtimas skiriant ministrą? Buvo nevyriausybinių organizacijų raštai, raštai į užsienio šalis, buvo pripilta daug melo. (...) Bet aš net ir viso tokio spaudimo nevadinau psichologine operacija. Patikėkite, nebuvo lengva, bet aš atlaikiau“, – praėjus lygiai mėnesiui po priesaikos Seime interviu naujienų portalui  lrytas.lt  kalbėjo naujasis krašto apsaugos ministras, konservatorius Laurynas Kasčiūnas. Interviu metu L.Kasčiūnas papasakojo, kaip po netikėtos žinios apie vadovybės pokyčius jį sutiko Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbuotojai, ką teko pamatyti, perėmus ministerijos vairą, ir kodėl buvusio ministro Arvydo Anušausko pareiškimus po atsistatydinimo vadina silpnumo požymiu. – Lygiai mėnesį esate krašto apsaugos ministro poste. Ką pamatėte, perėmęs ministerijos vairą? – Aktyvią ir energingą komandą, ir ministeriją, nusiteikusią kurti Lietuvos saugumo ir gynybos architektūrą. Tikrai, man atrodo, mes iš pusės žodžio supratome, ko siekiame. Aišku, tai ir tęstinumo dalykai, bet kartu ir tam tikri mano prioritetai, su kuriais atėjau, buvo priimti labai labai pozityviai. Labai džiaugiuosi, kad pirmiausiai išpildžiau pažadą, kurį daviau dar skyrimo metu dėl komendantūrų starto. Atradau energingų žmonių komandą, su kuria dabar judame į priekį. – Visgi, patiems ministerijos darbuotojams šie pokyčiai buvo netikėti. Dalį darbuotojų į ministeriją turbūt atsivedė buvęs ministras. – Daug valstybės tarnautojų ir politinės komandos narių ministerijoje, kurie dirbo ir prie gerbiamo A.Anušausko, aš labai gerai pažįstu. Tai buvo TSPMI auklėtiniai arba mano kolegos, mano studijų laikų kolegos, metais jaunesni ar vyresni mano kursiokai, mano studentai. Yra daug tokių, kurie net pas mane bakalauro ar magistro darbus rašė, o dabar yra raktinėse pozicijose. Mano dėstytojai. Tą bendruomenę aš gerai pažįstu. Kai kurie, dar man dirbant NSGK ir atliekant parlamentinę kontrolę (kuri buvo kontrolė tikrąja to žodžio prasme, su pasiūlymais, tam tikros politikos formavimu), kurie tuo metu atsimušinėjo nuo mūsų parlamentinės kontrolės smūgių, užsitarnavo mano pagarbą, nes jie daro, bando, argumentuoja, ieško. Dėl to man nebuvo sunku apsispręsti dėl kai kurių viceministrų, nes žinau, kad jie užgrūdinti, kad laiko smūgį, laiko tempą ir nori dirbti bei judėti į priekį, kai to reikia. (...) Turėjau šiokio tokio nuogąstavimo, kad treji su puse metų intensyvios parlamentinės kontrolės galėtų kurti kažkokį atoveiksmį mano siūlymams, bet visiškai su tuo nesusidūriau, greičiau atvirkščiai – esu labai pozityviai nustebęs ir visai komandai labai dėkingas. (...) – Buvęs ministras, prieš išeidamas, dar numetė bombą apie korupciją. Ar teko su ministerijos darbuotojais apie tai pasikalbėti ir kaip jie patys apie tai išgirdę reagavo? – Su šiuo pareiškimu ir buvo daugiausiai šoko daug kam, nes tai buvo šešėlio metimas visai sistemai. Matyt, jie tikrai to nenusipelnė. Aš pats buvau STT, ir pagal tai, kokius man klausimus teko atsakyti, supratau, kad tai yra kultūriniai skirtumai arba kultūrinis disonansas. Situacija tokia, kad vienas potencialus investuotojas beldžiasi į KAM duris, o jam atsako, kad mes su tavimi nesusitiksime. Jis visur kitur ieško, kodėl taip yra, o kai kam atrodo, to meto sistemos žmonėms, kad čia jau yra blogai. Manau, kad yra atvirkščiai. Matau, kad požiūris pasikeitė iš esmės, atsiranda suvokimas, kad gynybos pramonė, tokie investuotojai, kaip „Rheinmetall“, ateina su gamyba, ir mūsų gynybos pramonė yra integrali mūsų saugumo ir gynybos politikos dalis. Turi turėti kuo daugiau gamybos čia, turi turėti kuo mažiau priklausomybės nuo tiekimo grandinių. Tai fundamentalūs dalykai, kurie yra seniai išmokti kitose šalyse.

D.Jatužis sako, kad išeminis insultas, kuris gali įvykti miegant, žmogui nėra juntamas, kol jis nebando kalbėti ar judėti.

Profesorius – apie insultą miego metu: žmogus iš karto miršta retai, tikrasis košmaras prasideda ryte

Kai kalba pasisuka apie insultą, gydytojai neurologai ypač dažnai kartoja frazę „auksinis laikas“, nes brangi kiekviena valanda. Pastebėjus insulto simptomus reikia nedelsiant kreiptis į ligoninę. Nelaimė, jei insultas ištinka naktį, miego metu, nes pavojinga būklė žmogaus nepabudina. Jis miega, o laikrodis tiksi – nyksta galvos smegenys. Apie insultą miego būsenoje komentavęs Vilniaus universiteto medicinos fakulteto ir VUL Santaros klinikų Neurologijos centro konsultantas gydytojas neurologas prof. Dalius Jatužis paaiškino, kad staigios mirties nuo insulto atvejai miegant – ypač reti. „Kad insultas įvykęs naktį sukeltų mirtį ir žmogus neatsibustų, mirtų nakties metu dėl insulto, tai yra neįprasta. Tai turėtų būti didžiulis insultas, galbūt kraujo išsiliejimas“, –  lrytas.lt  patikino D.Jatužis. „Paprastai problema yra kita: žmogus atsibunda, yra paralyžiuotas, nekalba. Bet staigios ir netikėtos mirtys, kai žmogus užmiega ir neatsikelia, dažniausiai būna susijusios su staigiu širdies veiklos sutrikimu“, – kalbėjo D.Jatužis. Insultas gali būti dviejų rūšių – išeminis ir hemoraginis. Išeminis insultas dažniausiai įvyksta, užsikimšus smegenis maitinančiai kraujagyslei ir nutrūkus smegenų ląstelių aprūpinimui krauju, hemoraginis – kraujui išsiliejus į smegenis. Daug dažnesnis – išeminis insultas, kuris gali įvykti naktį, žmogui nėra juntamas, kol jis nebando kalbėti ar judėti. „Taip žmogus pramiega smegenims svarbiausias valandas, kai jau reikėtų skambinti pavojaus varpais“, – pasakojo D.Jatužis. Ryte nubudęs jis pajaučia progresavusios ligos simptomus – paralyžių ir kalbos sutrikimą. „Problema, kad tuomet tiksliai negalime pasakyti, kada insultas prasidėjo. Teoriškai tai gali būti nuo pat užmigimo momento iki pat atsibudimo akimirkos. Pavyzdžiui, žinome, kad žmogų insultas galėjo ištikti bet kada nuo 11 val. vakaro iki 7 val. ryto“, – sakė D. Jatužis Ištikus išeminiam insultui, laikas svarbus. Pradelsus, gydymui gali būti paprasčiausiai per vėlu. „Nežinodami tikslaus atsibudimo laiko, esame šiek tiek nežinioje. Esame priversti traktuoti, kad insultas prasidėjo užmigimo metu, kada ligonis buvo paskutinį kartą matytas arba jautėsi sveikas, nors insultas galėjo ištikti vidury nakties ar paryčiais. Tiesa, tobulėjantys radiologiniai gydymo metodai leidžia pagal smegenų vaizdus daugmaž pasakyti, kada realiai tai galėjo įvykti ir kiek yra progresavęs smegenų pažeidimas. 

NEPRALEISK
Daugiau
 Gvazdikų revoliucijai – 50 metų. Gvazdikų revoliucijai – 50 metų. Gvazdikų revoliucijai – 50 metų.

Gvazdikų revoliucijai – 50 metų: startą davė radijuje suskambusi jautri daina

1974 m. balandžio 25 d. netrukus po vidurnakčio katalikiškos radijo stoties „Radio Renascenca“ vedėjas perskaitė eilutes: „Grândola, vila morena, terra da fraternidade, o povo é quem mais ordena, dentro de ti, ó cidade“. Ko gero, šias eilutes atmintinai žino beveik kiekvienas portugalas. Daugelio žmonių akyse galėtume išvysti ašaras, kai suskamba ši legendinio Portugalijos dainų autoriaus Zeca Afonso daina, rašo dienraštis „Tagesspiegel“. Būtent ši, Portugalijos diktatoriško režimo uždrausta daina, prieš 50 metų netikėtai nuskambėjo radijuje ir daugeliui laisvės ištroskusių žmonių tapo lemtingu signalu sukilti. Visoje šalyje kariai prisijungė prie perversmininkų, civiliai išėjo iš savo namų ir kartu su kariškiais žygiavo miestų gatvėmis. „2 val. nakties man paskambino telefonu ir pasakė: „Jau dabar, jie gatvėse“. Per televiziją ir radiją buvo sakoma, kad reikia likti namuose, bet žmonės neklausė. Visi buvo gatvėse. Aš tiesiog jaučiau begalinę laimę“, – revoliucijos pradžios nuotaikas „The Guardian“ apibūdino tuo metu studentavusi Anabela Brito. Į šautuvų vamzdžius įsmeigti gvazdikai tapo beveik be kraujo praliejimo įvykusio diktatūros perversmo simboliu. Šūviai nuaidėjo tik tuomet, kai revoliucionieriai šturmavo ilgus metus baimę kėlusios slaptosios policijos būstinę. Žuvo keturi demonstrantai, o kelios dešimtys buvo sunkiai sužeisti. Būtent šiandien Portugalija švenčia revoliucijos 50 metų jubiliejų, kuri turi du vardus: Gvazdikų ir Balandžio. 1974 buvo nuverstas fašistinis „Estado Novo“ režimas ir išlaisvintos Portugalijos kolonijos. Diktatūra 1926 m. karinis perversmas privedė prie Pirmosios Respublikos pabaigos. Arkikatalikas Antonio de Oliveira Salazar, jaunystėje norėjęs tapti kunigu, tapo finansų ministru ir bandė išvesti šalį iš ekonominės krizės. Istorikų teigimu, iš dalies jam tai pavyko. A. Salazaras pamažu perėmė vyriausybės vadeles, 1932 m. tapo ministru pirmininku ir iškart pradėjo plėsti naująjį „Estado Novo“ režimą, pagarsėjusį žiauriu elgesiu su oponentais. Režimas buvo priešiškas komunizmui, socializmui, anarchizmui, liberalizmui ir antikolonializmui, buvo konservatyvaus, korporatyvinio ir nacionalistinio pobūdžio, gynė šalyje iki šių dienų duominajančią katalikybę. Portugalija tuo metu stengėsi išsaugoti didžiulę šimtmečių senumo imperiją, kurios bendras plotas siekė 2 168 071 kv. km, kai kitos kolonijinės valstybės iki to laiko iš esmės pasidavė pasauliniam spaudimui leisti buvusioms kolonijoms apsispręsti dėl savo nepriklausomybės. Nuo 1950 m. iki A. Salazaro mirties nuo insulto 1970 m. Portugalijos BVP vienam gyventojui kasmet vidutiniškai didėjo 5,7 proc.. Nepaisant žymaus ekonominio augimo, 1974 m. žlugus Estado Novo, Portugalijoje vis dar buvo mažiausios pajamos vienam gyventojui ir žemiausias raštingumo lygis Vakarų Europoje, nesiekęs 50 proc.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.